2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis

Prisikėlusi tik rudenį

Sveiki Mielieji mano ^^

Eh, nė negaliu Jums nupasakoti kaip šlykščiai jaučiuosi dėl to, jog šitaip siaubingai apleidau savo rašymą.. O per visą šį laiką nutiko tiek daug įvairiapusių įvykių!!
Pradėsiu nuo to, jog išsilaikiau visus pasirinktus egzaminus ;3 O tai reiškia, kad gavau ir taip išsvajotą atestatą.! Begalo tuo džiaugiuosi ir savimi didžiuojuosi...(: Toliau, kaip ir visi baigusieji, bandžiau savo jėgas bandydama stoti į aukštąsias mokyklas, kur ir pasibaigė visi mano džiaugmai.. Tikrai ne aš viena buvau priskirta prie tų nelaimingųjų, tačiau šį įvykį išgyvenau labai jautriai. Na, kadangi taip jau gavosi, pasiėmiau tuos vadinamus Gap Year. Vis dėl to, nebuvau tiksliai nusprendusi ko noriu, ko tikiuosi iš savęs, tad gal tai išeis man į naudą. Dabar dirbu laikinai siuvyklos pagalbine darbuotoja. Na ką pasakysiu, tai, kad darbas monotoniškas ir laaabai nuobodus. Bet, kaip minėjau esu čia tik laikinai, tad nenukabinu nosies ^^

Per tą įvykių sūkurį, kuris mane buvo pasiglemžęs kelis mėnesius, nė nepastebėjau, kaip atėjo ruduo.. Visi vėl priversti keltis anksčiau nei buvo įprasta vasarą ir grįžti į mokyklų, kolegijų ar universitetų rutiną. Nežinau kodėl, bet man ruduo turbūt yra pats mėgstamiausias metų laikas! Šaltukas kandantis į nosį, medžių lapai nusidažantys įvairiomis spalvomis, trumpėjantys vakarai, ir greičiau mus paliekanti saulutė.. Tokiu metų laiku labiausiai mėgstu susiraityti lovoje, su puodeliu karštos kakavos ir rašyti arba žiūrėti kokį mielą filmą.. ^^ Taigi manau tuo ir užbaigsiu šį įrašą. Linkiu kuo geriausių įspūdžių mokyklų suoluose, naujų patirčių ir žinoma, draugų, kurie visada būtų šalia.. :))