Ak tas pirmadienis..

Ir nuo ko gi prasidėjo šis nelemtas pirmadienis...

Pirmiausia – PRAMIEGOJAU. Jau vien tai nieko gero nežadėjo. Toliau darėsi tik įdomiau, paskubomis bevalgydama pusryčius – apsidrėbiau megztuką. Išeidama iš namų – pamiršau pasiimti projekto lapus, kuriuos turėjau pristatyti jau būtent šiandien. Per laisvą pamoką eidama į parduotuvę – vos nepalindau po mašinos ratais. Stovėjau kaip įbesta, ir negalėjau pajudėt iš siaubo, kuris mane aplankė, kai supratau, kas ką tik įvyko... Toliau buvau apdairesnė, tačiau tai nereiškė, kad pavyko nieko neprisidirbti. Būdama parduotuvėje, bevaikščiodama užkliudžiau rankinukų pakabą, ir „ištaškiau“ juos ant žemės. Rinkdama juos, ir mintyse save keikdama, vis dėl to, tyliai džiaugiausi, kad tai tik rankinukai, o ne kokie kvepalai, ar šiaip, dūždantys daiktai. Na, ir grįžusi į paskutinę pamoką, sužinojau, kad bus rašomas kontrolinis darbas. Kadangi apie gyvūnų populiacijas žinojau nemažai informacijos -  nusiteikiau optimistiškai. Tačiau tokios mintys išgaravo, kai tik suskambo mano nelemtas telefonas. Ir nepatikėsit, kažkaip „stebuklingai“ įsijungė garsas. Vidury kontrolinio, visu garsu, kai klasėje vyravo mirtina tyla. Na pasakykit, ar gali nutikt kas blogiau? Kadangi tai buvo svarbus skambutis, net nebeskaičiusi klausimų – sužymėjau atsakymus, atidaviau lapus, ir greitu žingsniu dingau pro klasės duris. Tokia ta mano diena. Dabar guliu lovoje, susisukusi į pledą, šalia garuojantis arbatos puodelis ir krūva politologijos ir konstitucijos straipsnių lapų, iš kurių rytoj kontrolinis darbas. Tačiau vietoj to, kad mokyčiausi, rašau čia. Turbūt tam, kad pirmiausia norėjau išsakyti visą susikaupusį pyktį sau. Tam, kad pagaliau galėčiau pradėt kišti įvairias sąvokas ir datas į savo tuščią galvą. Nors nesitikėjau, kad taip dažnai čia rašysiu, tačiau pasirodo – kad negaliu. Nors manau, po kurio laiko čia užsuksiu vis rečiau. Tad iškart už tai atsiprašau. Tikiuosi mano skaitytojams šis pirmadienis buvo kur kas sėkmingesnis, nei man. Tad šiandien tiek.