Prietarų skrynelė

Kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau pasitvirtino mano spėjimai dėl dažnų įrašų rašymo. Na, belieka tikėtis, kad visiškai neapleisiu rašymo čia. O pakalbėt tai šiandien norėjau apie prietarus. Manau po tokio nesėkmingo pirmadienio, derėtų panagrinėti tai žvaliomis ir nešališkomis akimis. Tad pradėkim J

Taigi, dėl pačių pirmadienių teko skaityti, kad blogai dienai, kiekvienas iš mūsų nusiteikia jau sekmadienio vakarą. Tad kaip gali atsikelti žvalus ir linksmas ryte, kurį iškart pasmerkei nesėkmei?

Per savaitgalį pailsėjęs žmogus, nenorėdamas eiti į nemėgstamą darbą, ar mano atveju, mokyklą, nejučia pastumi save depresijos ir streso link. Tad turbūt nieko čia keisto, kad pusė pasaulio pirmadieniais iš lovų išlipa ne ta koja. Vadinasi, aš ne vienintelė niurzga, puiku ^^

Na, o dabar keisti prietarai, kuriais tikiu. Niekada nelipu ant mieste esančių šulinių dangčių. Visad juos apeinu. Čia gal net ne prietaras, kad nutiks nelaimė, o kvailas įsitikinimas. Dauguma žmonių pamatę kelią perbėgančią juodą katę nusispjauna per kairį petį tris kartus, o kai kurie, net pakeičia savo maršrutą. Gan kvaila, tiesa? Pati pamačiusi juodą katę, nekreipiu dėmesio. Esu įsitikinusi, kad juodi katinukai atneša sėkmę, ar bent jau yra tokie patys kaip ir baltos, ar pilkos spalvos katinai. Toliau seka paprastučiai, tačiau BEVEIK visada išsipildantys ženklai. Niežti dešinį delną? – Su kažkuo sveikinsiesi. Niežti kairį delną? – Gausi šlamančių. Čiaudai penktadienį? – Na, tokiu atveju teks lieti ašaras vakare. Na, ir pabaigai pasilikau penktadienio 13 dieną. Ši diena nuo pat senovės yra apipinta įvairių legendų ir pasakojimų. Vieni šventai tiki, kad tai blogio kupina diena, kiti vis dėl to laikosi tos nuomonės, kad tai eilinė siena su neeiline istorija.. Aišku, paieškojus informacijos internete, rasim begalę įvairių dalykų susijusių su šia diena. Šios dienos baimės šaknų reikėtų ieškoti senosiose pasaulio kultūrose. Senovės skandinavų mitologijoje pasakojama apie 12 dievų puotą Valhaloje kur buvo nužudytas didvyris Badleris. Įdomu tai, kad jį nužudė nekviestas 13-as svečias - dievas Loki. Skaičius 13 susijęs ir su paskutine vakariene. Būtent per ją Jėzų išdavė tryliktas apaštalas Judas. Šio derinio baimė sustiprėjo XIV a., kai buvo suimta Tamplierių ordino vadovybė. Melagingai apkaltinti tamplieriai kankinti ir deginti ant laužų. Ne veltui orgino magistras Žakas de Molė prakeikė 1307 m. spalio 13 d. penktadienį. Būtent dėl šių skirtingų mitų ir įvykių atsirado baimės ir prietarai. Visai įdomu, ar ne? O dar įdomiau tai, kaip žmonės elgiasi norėdami vengti kontakto su šiuo skaičiumi. Amerikos ir Italijos lėktuvuose nėra 13-os vietos, o vietoj tryliktos eilės būna durys arba perėjimas. Indianos valstijoje galioja įstatymas, kad 13-osios dienos penktadienį visi juodų katinų savininkai prieš išleisdami augintinį į lauką, privalo jam ant kaklo užrišti varpelį. Nežinau kaip jūs, tačiau aš ir pati, penktadienį 13, elgiuosi žymiai apdairiau. Juk žinot kaip būna, jei ne ta koja išlipi iš lovos, tai nieko tokio. Daug baisiau, jei atsisėdi ne ant tos šluotos, o paskui dar ir ne į tą pusę nuskrendi. J

Magiškos nakties, mano skaitytojai..