Laiko ratas

...Mes ir vėl susitikom, po šitiek metų...

Eh, na ir apsileidau, tikrąja ta žodžio prasme. Dabar, bent kuriam laikui, nuvalysiu nuo blogo dulkes ir subursiu naują įrašą ^^

Niekada nemėgau, nemėgstu ir nemėgsiu paskutinio pavasario mėnesio – gegužės..!! Jis toks įtemptas: paskutinis mėnuo mokykloje, begalės atsiskaitymų, ant nosies kabantys egzaminai, paskutinio skambučio šurmulys. O su egzaminais ne juokai. Juk jie, galima sakyti, nulems tavo gyvenimo kelią. O čia jau drąsiai galima sakyti, kad kaip pasiklosi – taip išsimiegosi. Jei nesimokėt ir „durnių“ 12 metų mokykloj, kaip aš, voliojot, tada nesiskųskit, kai paskutinę savaitę, dieną naktį, tuos pačius 12 metų į galvą susikišt tenka. Taip taip. Dabar nieko kiaurą dieną neveikiu, kaip tik graužiu knygas. Kol kas, dar naktimis miegu, tačiau kas bus likus kelioms dienoms iki pirmo egzamino – tikrai abejoju, jog galėsiu sau leisti tokią prabangą, kaip miegas. Šiandien susikoncentravau ties privalomais autoriais. Šiąnakt turbūt sapnuosiu V.Kudirką, S. Nėrį, J. Biliūną ir dar daug daug XXa. Rašytojų. Tačiau vieno posakis, tikrai įstrigo „Palaiminti idiotai, nes jie laimingiausi žmonės žemėje“ A. Škėma. Na sakykit ką norit, tačiau gryna tiesa čia. Tad manau, kad šio autoriaus tai jau tikrai nepamiršiu. Nė nepastebiu kaip dienos prabėga,  o ir dabar, jau vėlus vakaras. Nors šiandien savimi didžiuojuosi, sugebėjau suvelti nors ir nerišlų, tačiau vistiek naują įrašą blogui. Dabar tiek, tikiuosi, dar rasiu laiko čia užbėgti dažniau.

        Labos nakties, mėnulio vaikai ^^